„Siaubo pasakos“- Norbertui Vėliui atminti
Spalio 2-ąją „Labaiteatras“ pradėjo vykdyti Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą kultūrinį projektą „Siaubo pasakos“. N.Vėliaus 80-osioms metinėms paminėti“. Pirmasis spektaklis buvo parodytas Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijoje, na o kiti projekto spektakliai bus rodomi iki pat gruodžio mėnesio. Spektaklį „Siaubo pasakos“ žiūrovai turės galimybę išvysti Lietuvių literatūros ir tautosakos institute Vilniuje, Ignalinos krašto muziejuje, Kulautuvos kultūros centre, Kernavėje bei kitose Lietuvos vietose.
Gyvename laikais, kai lietuvių etninei kultūrai, kalbai vėl iškilo didelis pavojus. Jaunoji karta beveik nebesidomi etnine kultūra, folkloru, neskaito panašaus pobūdžio knygų. Tačiau jei nenorime nuskęsti be pėdsako kunkuliuojančiame pasaulio tautų vandenyne, prie šios kultūros turime sugrįžti, atkreipdami dėmesį į iškiliausius jos puoselėtojus.
Vienas žymiausių senosios lietuvių kultūros tyrėjų, folkloristas, mitologas, pasaulyje pripažintas etninės kultūros tyrinėtojas profesorius Norbertas Vėlius (1938 – 1996) šių metų sausio 1 d. būtų minėjęs 80 metų jubiliejų. Per savo gyvenimą surinkęs daugiau kaip 30 000 etninės kultūros kūrinių, Norbertas Vėlius įžvelgė susikaupusį visą žmogaus patyrimą nuo pat jo egzistencijos pradžios. Joje buvo išsaugoma ir perduodama viskas, kas žmogui atrodė šventa, naudinga, gražu, reikalinga. Būtent šioje kultūroje susiklostė vientisas tautos pasaulio suvokimas, bendra vertybių sistema, kuri padeda žmonėms orientuotis gyvenime, susieja gyvuosius ir mirusiuosius, gentainius ir svetimšalius, žemiškąjį ir dieviškąjį pasaulius. “Mūsų protėvių tikėtas mitinis pasaulis sukurtas atidžiai stebint gamtą ir žmogaus gyvenimą, pagaunant subtiliausius žmogaus psichikos bruožus.“- sako Norbertas Vėlius. Vienas žymiausių profesoriaus darbų- surinkta lietuvių liaudies sakmių knyga „Sužeistas vėjas“, išleista jau po autoriaus mirties. Žymaus folkloristo ir mitologo 80 –mečio jubiliejų „Labaiteatras“ nusprendė pažymėti išskirtiniu spektakliu, pastatytu pagal sakmes, esančias šioje knygoje.
Legendinėje knygoje „Sužeistas vėjas“ pateikiami rimti pasakojimai, kitados buvę perduodami iš lūpų į lūpas, norint supažindinti su nepaprastais vienoje ar kitoje apylinkėje įvykusiais neva tikrais atsitikimais. Iš kartos į kartą perduodami kaimo žmonių pasakojimai ir nutikimai virto mitologinėmis sakmėmis, žavinčiomis savo vaizdingumu, išmone ir žodingumu. Pasaulis ir jo gyventojai, žvėrys ir paukščiai, supantys laukai, miškai ir vandenys visada traukė žmones ir žadino vaizduotę, gąsdino, baugino ir žavėjo… Pasak Norberto Vėliaus, „paslaptingas mitinis pasaulis, protėvių manymu, nematomas, neapčiuopiamas ir tik retkarčiais, ypatingais atvejais trumpam atsiveriąs prieš žmogų, jį nustebindamas ir išgąsdindamas“. Žmonėms visada knietėjo sužinoti, koks yra tas šalia jų esantis neregimas pasaulis. Mitologinės sakmės vienaip ar kitaip jį bando paaiškinti, protėvių patyrimą išreikšdamos fantastiniais ir bauginančiais vaizdais.
„Labaiteatro” kūrėjams ši knyga – viena iš mėgstamiausių, skaitytų vaikystėje. „Mes užaugome skaitydami šias sakmes, puikiai prisimenu save drebančią iš baimės, bet trokštančią skaityti toliau“ – sako spektaklio režisierė Agnė Sunklodaitė. Todėl neatsitiktinai profesoriaus Norberto Vėliaus surinktų sakmių rinkinys „Sužeistas vėjas” ir įkvėpė „Labaiteatro“ kūrėjus sukurti spektaklį „Siaubo pasakos” . Neatsitiktinai buvo pasirinktas pseudo siaubo žanras, nes 9-12 metų amžiaus žiūrovams trūksta spektaklių, juos sudominti tautosaka nėra lengva- ją pritaikyti ir aktualizuoti reikia taip, jog žiūrovas įsitrauktų į spektaklį nuo pirmosios minutės.Todėl senosios Lietuvių liaudies sakmės spektaklyje pateikiamos labai vizualiai, išradingai ir… šiuolaikiškai!
Spektaklio žiūrovai, dėkodami jo kūrėjams, teigia, jog vaikai susidomėjo profesoriaus Norberto Vėliaus veikla, pradėjo skaityti knygas, o svarbiausia-gilintis į tautos sakmes bei tautosaką. Tokiu būdu teatras stengiasi puoselėti vaikų ir jaunimo meilę ir pagarbą protėvių tradicijoms, tautos kultūrai, kalbai bei papročiams.
Projekto rėmėjai :
