ARCHYVINIS SPEKTAKLIS

„Jei giminėje linkę atsikartoti veido bruožai, kodėl gi taip negali būti ir su mintimis? Nelyginant vis naujas pakrantes siekiantys bangų liežuviai, jos vis tos pačios per kartų kaitas, tik ar kas iš jų pasimoko…“

„Iš savo senelės sužinau, kad bet kurios lyties žmogus bet kokiomis aplinkybėmis patiria natūralų troškimą pamatyti pasaulį“

H. Wassmo

Žmogus gimdamas jau turi „kraitį“ – savo giminės istoriją, protėvių gyvenimus, jų mintis ir svajones. Su amžiumi tas „kraitis“ pasipildo mūsų pačių istorija, mūsų viltimis, ieškojimais, atradimais ir netektimis. Ar galima paveldėti asmeninės laisvės troškimą? Gal egzistuoja „išdavystės genas“? O gal visas mūsų gyvenimas – tik didelė atsitiktinumų grandinė?

„(ne)mano istorija“ – tai spektaklis apie moterį, kuri bando suvokti savo gyvenimo istoriją, dienoraštyje atkurdama ne tik savo, bet ir mamos, senelės, prosenelės gyvenimų momentus. Tai moters tapatybės paieškų istorija. Kokia moters vieta visuomenėje, šeimoje? O asmeninės laisvės troškimas, motinystė? Duotybė ar pasirinkimas? Spektaklio herojė ryžtasi atsigręžti į savo šeimos moterų likimus tam, kad suvoktų savąjį.

Režisierė – Agnė Sunklodaitė, kompozitorius – Deividas Gnedinas, dailininkė – Ramunė Skrebūnaitė, scenoje – Agnė Sunklodaitė.

Trukmė – 1 val. 20 min.